Gardžiausios yra šviežios suaugusios vidutinio dydžio žuvys. Žuvies mėsa turi daug lengvai virškinamų baltymų ir B grupes vitaminų, žuvų riebalai vertingi A ir D vitaminų gausa. Baltymingiausios yra lašišos, skumbrės, stauridės ir kitos, ypač jūrų žuvys. Žuvys – mineralinių medžiagų ir jodo, esančio jūrų žuvų mėsoje ir taukuose šaltinis.
Šviežios žuvies žvynai laikosi tvirtai, oda stangri, mėsa gerai laikosi prie kaulų ir yra elastinga. Šviežios žuvies akys blizgančios, iškilios, o žiaunos ryškiai raudonos. Jei nebus ruošiamas patiekalas iš visos žuvies, geriau pirkti išskrostą ir išvalytą žuvį.
Daržovės ir prieskoniai paįvairina žuvies skonį. Gėlavandenes žuvis patariama ruošti su svogūnais, morkomis, petražolėmis ir keliais juodųjų pipirų žirneliais. Jūrų žuvis pagardinti lauro lapeliu ir šlakeliu sauso baltojo vyno.
4 porcijos
4 l vandens
2 kg žuvų (su galvomis)
Paruošimo būdas
Vandenį su daržovėmis ir prieskoniais virti 15 minučių, pasūdyti. Kad žuvis mažiau suirtų, o išvirusi būtų švelnesnio skonio ir netektų specifinio kvapo, reikia įpilti acto arba citrinų sulčių. Žuvis dėti į verdantį vandenį, o kai vandens paviršiuje pasirodys maži burbuliukai, įpilti puodelį šalto vandens, tada žuvies mėsa bus gardesnė. Rekomenduojama užvirinti puodą ir paskui, sumažinus ugnį, virti 85- 90˚C temperatūroje. Galima puodą uždengti ir nukelti nuo ugnies. Mažas žuvis (pvz. upėtakius) pakanka pavirti 8 minutes, dideles (pvz. karpį) – apie 20 minučių. Kuo didesnė žuvis, tuo ilgiau ji ruošiama (galima skaičiuoti taip: 2,5 cm storio – 10 min.). Patikrinti, ar žuvis išvirusi, galima įdūrus pagaliuku storiausioje vietoje – prie galvos. Jei pagaliukas lengvai lenda į žuvies raumenis, ji išvirusi.
Verta žinoti
Verdant gėlavandenes žuvis 1 l vandens reikia dėti 5 g druskos, jūrų žuvims – dvigubai daugiau. 5 litrams vandens pilti šaukštą acto arba citrinų sulčių.