Produktai:
1 kg kriaušių;
1 kg cukraus;
400 ml vandens;
3 g citrinos rūgšties.
Kriaušių uogienė.
Kriaušienė žiemai arba šiai kriaušių uogienei labiausiai tinka tvirtos nepernokusios kriaušės. Nulupus odelę, jos supjaustomos skiltelėmis, išpjaunami sėklalizdžiai, sudedamos į verdantį vandenį, 10—15 min paverdamos, paskui atšaldomos šaltame vandenyje. Iš vandens, kuriame jos buvo laikomos, išverdamas sirupas. Sirupas supilamas ant kriaušių ir palaikomas 3-4 h. Paskui ant mažos ugnies kaitinama, kol užverda, 5-7 min pavirinama, nukėlus nuo ugnies 6-8 h palaikoma ir vėl keletą minučių verdama. Taip kartojama 3–4 kartus. Baigiant virti, pridedama šiek tiek citrinos rūgšties ar citrinos sulčių.
Verdant kriaušių uogienę atsiranda putų, jas reikia nugraibyti. Išvirus uogienė išpilstoma į stiklainius. Uogienė laikoma sausai, vėsiai, geriausia 10-15 C temperatūroje. Žemesnėje temperatūroje jos gali susicukruoti.
Sirupas. Smulkus cukrus supilamas į puodą su karštu vandeniu, maišant ištirpinamas, pakaitinama, kol užvirs. Dalis užpilama ant paruoštų pirmą kartą virti kriaušių, o likęs sirupas pilamas per kitus virimus.
Kad išvirtų gera kriaušienė, labai svarbu tiksliai nustatyti virimo pabaigą. Baigiant virti putos susirenka dubens viduryje ir nebesklinda į kraštus. Kriaušės neplauko sirupo paviršiuje, o būna pasinėrusios ir vienodai pasiskirsčiusios, jos pasidaro vaiskios.
